Didžiausia Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės.

Pagal spindesį (didžiausias yra minus 2.9 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros.

Jupiterio centre temperatūra gali siekti 25 000 laipsnių, t. y. daug daugiau negu Žemės gelmėse.

Nepaisant to, Jupiteris be abejonės yra planeta, o ne maža žvaigždė; jos gelmių temperatūra per žema, kad vyktų termobranduolinės reakcijos.

Tačiau Jupiteris išspinduliuoja daugiau energijos, negu pats jos gauna iš Saulės. Tą papildomą energiją sukelia pastovus, tačiau labai lėtas ir nepastebimas planetos traukimasis, kurio metu išlaisvinama gravitacinė energija.

Jupiteris taip pat turi stiprų magnetinį lauką ir yra radijo bangų šaltinis.

Jupiterio paviršius dujinis, galbūt skystas, taigi nusileisti į jį negalima. 

Kampinis skersmuo kinta tarp 30″ ir 49″.

Jupiterį gaubia tanki at­mosfera, susidedanti iš mol. vandenilio (89% tūrio), helio (10%), metano, amoniako, etano, vandens garų ir kt.

Yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių.

Debesyse matomos ~10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų juostų, ištįsusių lygiagrečiai su pusiauju. Baltosios juostos yra padidėju­sio slėgio sritys, jose dujos kyla aukštyn, o vėjas pučia iš vakarų į rytus. Rudosios juostos yra sumažėjusio slėgio sritys, jose dujos leidžiasi žemyn, o vėjas pučia iš rytų į vakarus.

Vėjo greitis ties pusiauju iki 150 m/s. Juostų lietimosi vietoje susidaro sū­kuriai, iš jų labiausiai pastebima yra ovalo formos Raudonoji Dėmė matoma ~22° į p. nuo pusiaujo.

Atmosferoje nuolatos žybčioja žaibai.

Atmosferos geometrinis albedas 42%.

Jupiterio efektinė temperatūra 110 K.

Jupiteris neturi kieto paviršiaus: teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~17 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to eina ~44 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis, o centre yra ~10 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys.

Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi 0,00043 T.

Magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 9.6° kampu.

Aplink Jupiterį skrieja 60 žinomų palydovų ir ploni kietų dalelių žiedai.

1973 m. Jupiterį ir jo palydovus tyrinėjo erdvėlaivis ,,Pioneer 10", 1974 m. – ,,Pioneer 11", 1979 m. –  ,,Voyager 1" ir ,,Voyager 2".

1995 m. erdvėlaivis ,,Galileo" tapo pirmuoju dirbtiniu Jupiterio palydovu.

Iki 2001 m. ,,Galileo" tęsė planetos ir jos palydovų tyrimus.

Planeta pavadinta vyriausiojo romėnų dievo Jupi­terio vardu.​